Esminė, pražūtinga euro zonos problema – nekontroliuojamas periferinių šalių skolų didėjimas. Kaip jau užsiminiau praeitame įraše apie euro zoną, paskutinis saugumo bastionas – šalių biudžetai ir galimybės skolintis. Šiame įraše nusprendžiau pratęsti savo mintį, išsakytą to įrašo komentaruose.
Su finansų rinkų nepasitikėjimu bei iš to sekančiomis problemomis jau susidūrė Graikija, Airija ir Portugalija. Savo eilės, mano manymu, laukia Ispanija. Tik ją linksniuoti pradės kai tam bus tinkamas laikas.
Kaip jau neseniai rašiau – Graikijai atsikratyti skolų arba sumažinti jų spaudimą biudžetui vargu ar įmanoma. Nebent jas monetarizuotų ECB, kuris ir taip turi pakankamai šio „gėrio“ savo balansuose. Juk tam, kad galėtum mažinti skolą reikia, kad pajamos ženkliai viršytų išlaidas. Kaip toks fenomenas įmanomas kai nors ir veržiesi diržus – deficitas artimas 10% BVP? Graikai, be turizmo bei alyvuogių auginimo sektorių, pasiūlyti kažko konkurencingo pasauliui nelabai ir gali. Kas gali paskatinti jos ekonomikos augimą? Strateginius objektus taip ir taikosi pasiglemžti Kinija, kuri jau praeitais metais nusipirko vieną uostą, per kurį sėkmingai eksportuoja savo produkciją į Vakarų šalis. Retorinis klausimas: jeigu šalis negali atgaivinti sistemos su tokiu milžinišku likvidumo įliejimu, tai kaip ji pajėgs tą padaryti be ES ir TVF paramos? O laikas, kai šaliai teks skolintis atviroje rinkoje, nenumaldomai artėja.
Didžiausia periferinių šalių skolos dalis susikoncentravusi ties trumpalaikiais iždo vekseliais (iki 1 metų), nes ilgesniam laikotarpiui rinkos skolina vangiai. Vertėtų prisiminti ir Graikijos 2 metų trukmės obligacijų pelningumo ralį, kuris neseniai šoktelėjo net iki 21.33% !!!
O 10 metų bond`ų pajamingumas geometrine progresija šturmuoja aukštumas. Kaip tokia šalis kaip Graikija 2013 metais galės pati skolintis ir finansuoti savo deficitus? O gi niekaip – ji jau „atsisėdo“ ant TVF ir EZ paramos adatos, paramos, už kurią taip pat tenka mokėti palūkanas tiek fiziniu šalies turtu, tiek oficialiais gražintinais pinigais :)
Pagalvokite ar ilgai gali tęstis situacija kai jūsų ekonomika auga 1-2%, o skola – 10% ? Namų ūkis jau seniai bankrutuotų, bet su valstybėmis šis procesas gali užsitęsti ne metus ir ne du. TVF turi pakankamai „labdaros“ lėšų ir trauks tokias šalis-nusidėjėles už ausų tiek, kiek tik reikės suinteresuotiems asmenims/finansų įstaigoms.
Jau prabėgo metai nuo euro zonos viešųjų finansų suirutės pradžios, bet ką mes matome? Faktinio pagerėjimo finansų sektoriuje nematyti, be Graikijos su problemomis susidūrė Airija, nacionalizuodama bankų skolas ir padidindama biudžeto deficitą iki kosminio masto – apie 30% nuo BVP !!!! Po jos sekė Portugalija, praradusi finansų rinkų pasitikėjimą ir nesugebėjusi priimti būtinų reformų, o būtinos euro zonos struktūrinės reformos stumiamos vėžlio greičiu, kaskart susilaukdamos aršaus visuotinio pasipriešinimo. Tūrint omeny kitais metais artėjančius Europos regiono šalių rinkimus, tikėtis kažkokio ženklaus permainų vėjo nevertėtų, veikiau galime sulaukti didesnio populizmo ir bereikalingo politikavimo bandant pelnyti daugiau rinkėjų balsų.
Vieno blogerio įraše radau vaizdžią citatą iš šio straipsnio, kuri paprastai ir aiškiai iliustruoja, kodėl atidėliojamas probleminių šalių skolų restruktūrizavimas:
When you look at Greek assets, about 55% of bank capital in Portugal is exposed to Greece. And 83% of bank capital in Ireland is exposed to Greece. So it’s pretty clear that if we restructure Greece, we will severely damage the banking systems of Ireland and Portugal. And the big exposure to Ireland and Portugal is in Spain. Ireland represents 138% of the capital of the Spanish banking system, and Portugal represents 133%. And if we take out Spain, Spain represents 94% of the capital of the German banking system. And I’m not adding these numbers up. You see how it’s very easy to get a scenario going in Europe where the dominoes start to fall and it causes a crisis.
Graikijos skolų nurašymas smogs Portugalijos ir Airijos bankams, kurių netektys sukels problemų Ispanijos bankams (tą dalinai pavaizdavau praeito įrašo lentelėje), o tai savo ruožtu į aklavietę prives visą euro zonos sistemą, įskaitant Vokietijos bei Prancūzijos bankus. Straipsnio autorius teigia, kad jokios restruktūrizacijos nebus, o nuostoliai bus palaiduoti ECB balansuose. Šioje vietoje nelabai norėčiau sutikti, kadangi tam, kad ECB galėtų ramiai monetarizuoti Graikijos skolas būtini du dalykai:
- Graikijos skolos augimas turėtų ženkliai sumažėti, kitaip ECB tektų įjungti FED vykdomo QE analogą su iš to sekančiomis pasekmėmis;
- ir šalys turi gyventi pagal išgales, t.y. išlaidos neturėtų ženkliai viršyti pajamų.
Ar jus tikite, kad to įmanoma pasiekti tokiai šaliai kaip Graikija? Aš – ne. Manau, kad skolų nurašymas tik brangaus laiko klausimas.
P.S. grafikai paimti iš šios puikios Reuters duombazės apie euro zonos periferines šalis.
Tragiškas euro zonos šalių įsiskolinimas,
Studentas
2011 gegužės 8 at 17:46
Sveikas. Kaip visada, well done. Gal žinai, iš kur TVF gauna pinigų „labdarai“? Ar nėra tokios situacijos, kad TVF ir ECB skolinasi pinigus iš tų pačių bankų, kurių balansų skyles vyriausybės bando lopyti bailoutais?
kasinskij
2011 gegužės 8 at 18:13
Sveikas,
TVF finansuojamas iš šalių-narių. Taip pat TVF turi nemažą aukso rezervą, kurio dalį, jei nieko nepainiuoju, pardavinėjo neseniai atviroje rinkoje. Dar pridėk, kad 2009 metais G-20 susitarė dėl fondo papildymo 250mlrd. dolerių tai turi ta agentūra pakankamai lėšų :)
Juk tos lėšos ne dalijamos, o skolinamos, ir skolinamos už palūkanas, iš kurių galiausiai dar ir uždirba :) O ta fondo finansavimo našta tarp šalių pasiskirstoma netolygiai, pagal specialias kvotas, kurios nustatomos pagal valstybės svorį pasaulinėje ekonomikoje. Taigi kuo didesnę įtaką pasaulio ekonomikai turi šalis – tuo daugiau jai reikia atseikėti į TVF sąskaitą.
Plačiau apie TVF gali pasiskaityti jo svetainėje –>> http://www.imf.org/external/russian/index.htm
O ECB tuo labiau skolintis iš bankų nereikia, nes jis tas bankų bankas, kuris, reikalui esant, gali paskolinti bet kam. Juk jam nėra sunku į šalies ar banko balansą įrašyti papildomų nuliukų ir taip sukurti naujus pinigus :)
Bet neatmesčiau tokio dalyko, kad TVF šoka pagal globalių veikėjų/bankų/kitų stambių organizacijų dūdelę. Ir dėl jo gerų ir kilmingų kėslų švelniai tariant abejočiau :)
Valdemaras
2011 gegužės 8 at 18:53
Aš manau kad Graikija eina blogiausiu keliu iš galimų. Nes tas skolos balastas tai ir kabės pusė amžiaus. Yra keletas variantų, bet visur reikia kažko atsisakyti. Taigi galima būtų sugrįžti prie nacionalinės valiutos ir prainfliuoti skolas ( pensininkai nebus patenkinti, ES irgi, sunku bet kažką reikia daryti). Arba pasakyti pasauliui sory, mes susimovėme, skelbiam defoltą. Kiek tai atsilieps pasaulio ekonomikai kitas klausimas, bet ateina laikas kai reikia „prasivalyti“Aišku geriausias vaistas- RADIKALUS biužeto karpymas, bet kokia vyriausybė imsis tokio darbo?. O kas bus kaip reikės gelbėti Ispanus? O kas gelbėtų pvz. Vokietiją, Prancūziją tokiu atveju? Viena jau aišku, Graikų vaikai negyvens taip gerai kai gyveno jų tėvai iki šiol.
kasinskij
2011 gegužės 8 at 19:30
Graikija, mano manymu, neina – ją veda ir stumia tuo keliu eiti.
Grįžti prie nacionalinės valiutos = smogti kirviu per visą euro zoną, o patiems graikams tai atsigręžtų savižudybe. Kodėl? O todėl, kad nacionalinė valiuta būtų sulyginta su žeme ir vietoje devalvacijos matytume paniką. O tas valiutos griuvimas atsigręžtų graikams su kaupu, kadangi jie importuotojai – didžiąją dalį vartojamos produkcijos, tame tarpe ir energetinius resursus, Graikija atsiveža. Tai įsivaizduok kas dėtusi su kainomis? Galėtų užkurti tokį hiperinfliaciją, kad primintų tarpukario Vokietijos laikus, jeigu ne kokią Zimbabvę :D Juk nominali produktų kainą, išreikšta nacionaline valiuta, galėtų išaugti kartais :)
Labiau prie širdies defolt`o variantas – ne viena šalis nuo to dar nenumirė. Tik, mano manymu, iki to dar reikia palaukti kol pagrindiniai graikų skolintojai sustiprės ir pritrauks pakankamai kapitalo tam, kad galėtų atlaikyti graikiškų skolų restruktūrizavimą ir po to sekanti domino efektą. Bet kad tas domino gali ir nepasireikšti, jeigu pakankamai sustiprintų pirminę grandį.
Radikaliai biudžetą jau karpo Graikija, bet, ženklių vaisių kaip ir nesimato.
O kas dėl Ispanijos, tai jeigu ji būtų priversta kreiptis pagalbos, būtų didžiulis šurmulys ir panika – užtenka peržiūrėti jos makro rodiklius ir svorį visoje EZ bei skolų nominalų mastą.
Radikalus pareiškimas iš tavo pusės, kad gali prireikti gelbėti prancūzus arba vokiečius, to tikrai nereikės, blogiausiu atveju EZ šalys atsiribos nuo paramos periferinėms šalims ir visą naštą užkraus TVF, o ji tai su mielu noru pasidarbuos ir išties pagalbos ranką :D Arba EZ iširs, bet užkirsti tam kelią bus pasitelktos visos sąjungos jėgos, kadangi tai nenaudinga nei vienai pusei.
Na čia tik mano pasvaičiojimai šiuo klausimu ir į jokį orakulą ar ekonomikos išminčių nepretenduoju :)
Valdemaras
2011 gegužės 8 at 20:26
Vokiečius ir Prancūzus idėjau kaip pavyzdį „kas butų jeigu butų“ nes visa ES sumetus jų nelabai išgelbėti galėtų dėl jų dydžio. Be to tokios šalys turi toki nuostabų dalyką kaip
:“Schuldbremsen“ ir taip vadinamą „susitarimą tarp kartų“ t.y skolinimosi limitas yra nustatytas iš anksto. Graikijos savižudybė tai buvo viešuosius finansus privesi iki tokio lygio. O dėl karpymų tai labai jau trapi jų Vyriausybė ir stiprios profsąjungos, tai čia dar neaišku su jais. O dėl defotlo tai manau kad kai „prasivalai“ problema reikia spręsti iki šaknų- paleisti bankus, atsiras naujų.
kasinskij
2011 gegužės 8 at 20:35
Per daug tampriai viskas susiję, kad taip paprastai galima būtų leisti bankrutuoti ir valstybei, ir bankams. EZ viršūnėse ne kvailiai sėdi ir, manau, turi tam tikrą atsitraukimo bei apsivalymo planą, o dabar bando laimėti laiko kol pagrindinės grandys sustiprės arba skolininkai padengs skolas tam, kam reikia – likusieji smulkieji liks už borto.
Valdemaras
2011 gegužės 9 at 20:09
Vat būtent , nes „per dideli bankrutuoti“ taps dar didesni, kaip ir vyksta dabar.
Adomas
2011 gegužės 24 at 16:37
Protingas ir teisingas straipsnis. Net neįmanoma surasti prie ko prisikabinti :). Šiaip manau, kad QE tikrai nebus. O Graikijos skolos galiausiai bus sutvarkytos, nes kaip žinia visi keliai veda į Vokietiją.
kasinskij
2011 gegužės 26 at 10:01
taip, daug skausmų tos skolos nurašymas gali sukelti, bet, manau, kitos išeities nėra – na nebent viską palaipsniui palaiduotų ECB savo balansuose, bet tai per daug ilgas laiko tarpas būtų, o tam laiko nėra
filosoffas
2011 gegužės 26 at 21:13
Ar galima Graikijos skolos problemą išspręsti dar daugiau skolinantis? ir už dar didesnes palūkanas? Neimanoma….. tuo viskas ir pasakyta.
kasinskij
2011 gegužės 27 at 6:08
būtent, na gelbėjimo paketo palūkanos nėra didelės, bet vis tik tai ne labdara ir palūkanos skaičiuojamos, be to pagal šiandienines gaires Graikija jau kitąmet turi pati skolintis rinkoje. Norėčiau tai pamatyti :)
jurgis
2011 birželio 17 at 21:26
O koks galėtų būt scenarijus Graikijoje po default’o?
tipo toliau gyvens kaip gyveno?
Gal yra daugiau pasauly default’inusių panašaus profilio valstybių , nes Rusija kažkaip ne to kalibro man atrodo…
Jeigu visgi matosi, kad ES tempia skilinkes ir negaili „labdaros“, tai tada aš pradėčiau pritart socdemų kažkiek propaguotai paskolų dalinimo pensijoms politikai… aišku, imo, reiktų ne tik pensijoms, bet ypač švietimui, kad imtų naujų prošvaisčių atsirast…
jurgis
2011 liepos 12 at 20:27
šiokį tokį atsakymą į mano paties klausimą aptikau čia
http://www.saltinis.eu/ekonomika/graikija-valstybes-bankrotas-ir-ekonomikos-augimas/