Kaip baigsis dabartinė euro krizė įdomu turbūt kiekvienam, bet ar įdomu, kokias pasekmes gali sukelti vis dažniau linksniuojamas vieningos valiutos sąjungos iširimas arba vienos iš šalių pasitraukimas?
Juk tapo taip populiaru siūlyti kuriai nors iš PIIGS šalių palikti euro zoną ir grįžti prie nacionalinės valiutos, argumentuojant tai kaip vienintelę išeitį iš skolų krizės: išėjai => įvedei nac. valiutą => ją devalvavai => atgavai konkurencingumą bei atidavei skolas. Vokiečiai taip pat nesužavėti prievole tempti iš paskos prasiskolinusias valstybes, o ir vietiniai nacionalistai vis garsiau kalba apie sugrįžimą prie markės.
Iš teorinės pusės šie siūlymai atrodo racionalūs, bet pasikapsčius praktinėje šio sumanymo dalyje vaizdas kardinaliai pasikeičia.
Pasvarstykime, kas būtų, jeigu būtų. Tam reikėtų visą euro zoną suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
- tai kreditoriai (Vokietija, Prancūzija ir pan.);
- bei skolininkai (iš esmės PIIGS šalys).
Kreditoriams nenaudinga palikti euro zonos visų pirma dėl to, kad tokiai šaliai kaip Vokietija euro zona didžiausia pagamintos produkcijos realizavimo rinka.
Bet tai – viena, visiems puikiai suprantama, medalio pusė.
Kita problema su kuria susidurtų šalis-kreditorė palikusi vieningos valiutos zoną – tai jos pačios ir jos bankų suteiktų paskolų drastiškas nuvertėjimas. Juk savaime aišku, kad zonos viduje paskolos daugiausia nominuotos eurais, o kas atsitiktų su euro kursu, jeigu zoną paliktų tarkime Vokietija? Taip, euras paprasčiausiai garmėtų prarajon, kadangi tik tokios šalys kaip Vokietija jo perkamąją galią ir palaiko. Ženkliai nuvertėjus eurui kreditoriai tenkintųsi suteiktų paskolų trupiniais, kurie, manau, būtų kur kas skurdesni nei PIIGS šalių skolų restruktūrizacijos atveju. Šaliai–kreditorei, o tiksliau bankams, būtų didžiulis smūgis galintis parklupdyti juos į nokautą. Tokiu atveju valstybei tektų arba tiesiogiai palaikyti bankus kapitalo injekcijomis, arba per indelių draudimą dengti patiriamus nuostolius. Bet kokiu atveju finansų sistemą ištiktų paralyžius.
O kaip gi su skolininkais? Aukštas euro kursas neleidžia jiems konkuruoti pasaulinėje arenoje tuo smukdydamas eksportą, o drastiško išlaidų karpymo fone pasikliauti vidaus vartojimu taip pat nėra prasmės. Tad logiška, racionalu būtų grįžti prie nacionalinės valiutos.
Bet vis dėlto įsivaizduokime: Graikija palieka euro zoną ir įveda savo nacionalinę valiutą. Tokiu atveju net teorinės paramos iš ES ir TVF fondo gali nesitikėti (trumpalaikėje perspektyvoje, mano nuomone). Gerai, paskelbtų tada defolt`ą ir ilgus metus tartųsi su kreditoriais dėl skolų gražinimo terminų ir sąlygų. O tuo tarpu investuotojai, kol nebūtų atstatytas pasitikėjimas, net žvilgtelėti nenorėtų į Graikijos pusę, ką jau ten kalbėti apie jos skolų vertybinius popierius.
Iš kur tokioje niūrioje situacijoje pritraukti kapitalo savo deficitui ir įsipareigojimams finansuoti? Spausdinti savo popierių? Kaip ir aišku, kad jų nacionalinė valiuta tiesiog garmėtų žemyn – bet gi devalvavimo ir reikia, pasakytumėte. Problema ta, kad nekontroliuojamos devalvacijos kontekste tai gali įsukti tokią infliacijos spiralę, kad galima būtų konkuruoti su Zimbabve. Na su Zimbabve perlenkiu lazdą, bet situacija būtų aštresnė nei dabartiniai įvykiai Baltarusijoje. Graikai, dėl savo skurdžių užsienio valiutos rezervų negalėtų drachmos nei paremti, nei pririšti norimų santykių prie kitos valiutos.
Trumpiau tariant išėjimas iš EZ ir pasiskelbimas nemokia sukeltų skaudžius tiek socialinius, tiek finansinius padarinius. Šiai dienai ji gauna finansinę paramą ir kaip nekaip kažkokia ūkinė veikla dreifuoja bei pinigai „vaikšto“ per sistemą, o aprašyto scenarijaus atveju šalyje įsivyrautų tikras chaosas.
Taigi. Žiūrime ką turime. Kreditoriai negali padovanoti paskolinto kapitalo, skolininkai negali pabėgti nuo savo skolų, taigi lieka laviruoti ir dirbtinai palaikyti esamą situaciją. Bet, mano manymu, restruktūrizacijos nepavyks išvengti, tik ji bus kontroliuojama ir ištempta laike, kad tai turėtų kuo švelnesnius padarinius tiek kreditoriams, tiek skolininkams – kad dalį nuostolių teks priimti kaip tikrovę jau tampa neginčijamu faktu. Šiai dienai tuos potencialius ir esamus nuostolius, mano manymu, bandoma paskirstyti po visą EZ finansų sistemą, tame tarpe ir ECB.
—————————————————————————————————————————————–
Aš, vis dėlto, kurį laiką tikėjausi (nors gegužę maniau kitaip), kad ECB pavyks nuraminti obligacijų rinkos dalyvius bei tuo pačiu neskausmingai palaiduoti savo balansuose dalį „smirdančių“ PIIGS šalių vertybinių popierių. Bet šiandieniniai įvykiai bei nesutarimai banko viduje rodo, jog atmosfera kaista ir, ar ilgai tęsis ECB intervencijos ir supirkinėjimai šalių skolų vertyb. popierių, – klausimas į kurį greitai turėtume žinoti atsakymą.
Tuo tarpu centrinis bankas jau kurį laiką didina PIIGS šalių obligacijų supirkimo apsukas:
Date 26 Aug. 2011 € mil. 115,677 —>> Date 2 Sep. 2011 € mil. 128,899 = Per savaitę + 13.3€ mil.
Platesnė informacija apie ECB likvidumo ir balanso pokyčius talpinama čia bei kas savaitę išleidžiama finansinė ataskaita, kurią galima skaityti net mūsų gimtąja kalba.
Pažiūrėjus į 10 metų trukmės obligacijų pajamingumo kreives susidaro įspūdis, kad didžiajai daliai PIIGS šalių su ECB pagalba pavyksta pakelti savo obligacijų vertę, t.y. sumažinti palūkanas.
Kitoks vaizdas atsiveria pažvelgus į CDS – tai įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (100 bazinių punktų lygūs 1%).
Bei trumpesnio laikotarpio obligacijų pajamingumus.
Skolinimosi kaštai didėja, tokios šalies kaip Graikija obligacijų rinka tiesiogine to žodžio prasme mirusi, Prancūzijos bankų akcijos susiduria su likvidumo problema bei krenta dviženkliais skaičiais. Vieninteliai teigiami poslinkiai, į kuriuos turbūt ECB ir orientuojasi, tai: pristabdomas nuožmesnis obligacijų nuvertėjimas bei leidžiama rinkos dalyviams valyti savo balansus nuo šių “blogybių“.
O šios „blogybės“ gali gerokai kirsti per bankų kapitalo bazę – nepavydžiu tiems, kurie nuo skolų krizės užuomazgų vis dar laiko savo balansuose 2metų trukmės Graikijos obligacijas – 70% nuvertėjimas ne juokai (tuo tarpu 1metų trukmės – 120%!!!!!!! ).
Tai tiek šiam kartui.
Kas būtų, jeigu euro zona subyrėtų? ,Tai mano subjektyvi nuomonė ir jeigu nesutinkate ar turite kuo papildyti – komentarų rašymo skiltis visada jums atvira ;)
Dovydas
2011 rugsėjo 13 at 21:35
aš nuoširdžiai įsitikines, kad kelios šalys paliks EZ, bet labai įdomiai atrodo tokia seka.
Pasitrauki(išmeta)>grąžini seną valiutą (arba ant dienų naują sukuri)> ją revalvuoji (juk po**ui, koks tas eksportas, turistai kažkiek primes ir nebus taip jau dramatiška) > ramiai gyveni su ekstra plus curency?
Blogai? :)
kasinskij
2011 rugsėjo 13 at 22:24
Revalvuoji?
Kaip tu tai įsivaizduoji? Vos tik bus pamėginta pakelti nac. valiutos kursą centrinis bankas susidurs su nuožmia fin. rinkų tikrove bei puolimu. Valiutos kursas turi atspindėti tiek monetarinę, tiek fiskalinę politiką bei iš tuo išplaukiančią ekonominę situaciją. O šalyje vyraujant struktūrinėms problemoms apie net teorinį revalvavimą negali būti ir kalbu. Net neįsivaizduoju kaip tai galėtų vykti. Paprasčiausiai nepakaks užsienio rezervų savo valiutos palaikymui ir šalis privalės ją devalvuoti (D. Britanijos 90-tų metų pvz. ar 97-tų Azijos valiutų krizė).
O jeigu su užsienio institucijų finansine pagalba negali subalansuoti biudžeto tai kaip pavyktų tą padaryti vienam? Įjungti spausdinimo stakles? Tokie nepamatuoti monetariniai žaidimai gali ir prie hiperio privesti (Argentinos pvz.). Na bent jau vidinė skola bus tiesiog nuvertinta iki nulio :)
kasinskij
2011 rugsėjo 13 at 22:35
Ir eksportas – viena esminių ekonomikos atstatymo sudedamųjų.Nėra jo – nėra vidaus vartojimo.
Tų pačių tavo paminėtų turistų srautai (paslaugų eksportas) ženkliai sumažėtų sustiprėjusios valiutos kontekste. Važiuotų į Palangą papigiai atostogauti :)))
filosoffas
2011 rugsėjo 19 at 22:08
Sveikas, gal kėlei klausimą kas būtu tau, jei Europos sąjunga subyrėtu? Turiu omeny ar galėtum laisvai gyventi griūties metu, turėtum pajamas kaip ir šiandien, ar nebūtu problemų perkant maistą parduotuvėj ir pan? Ar neatsitiktu taip,kad ir tau tektu prisiimti dalį nuostolių susijusių su griūtimi? Tarkim neatsiimi indėlio ir bankas bankrutuoja kartu su Europos sąjunga.
filosoffas
2011 rugsėjo 19 at 22:10
http://www.zerohedge.com/news/shocker-siemens-pulls-%E2%82%AC500-million-french-bank-redeposits-direct-ecb
va taip gali ir prasidėti…..
kasinskij
2011 rugsėjo 20 at 9:18
o tu manai, kad Europos sąjungai bus leista subyrėti? Ir manai, kad iširimas sukeltų tokias pasekmes, kad net sustabdytų prekių tiekimą, bankrutuotų vietiniai mūsų bankai ir pan?
Gal gali plačiau išdėstyti savo nuomonę ir pratęsime minčių dėliojimą :)
filosoffas
2011 rugsėjo 20 at 22:23
O kuo Europos sąjunga skiriasi nuo Baltarusijos?Ar yra fundamentalus skirtumas pinigų sistemoje? Kadangi ir rublis ir euras ir litas yra tik pasitikėjimu/tikėjimu vertę įgyjančios ir prarandančios valiutos, seka gali būti tokia: Bankrutuoja Graikija, per TV, ar internetą visuomenė sužino naujieną. Kadangi žurnalistai suskaičiuoja jog didžiausi nuostoliai teks Vokietijai, kokie 3-9 proc vokiečių sumasto dėl visa ko išsigryninti santaupas. Kažkur grynųjų pinigų pritrūkstama ir vėl paskelbiama per tv.. Ratas sukasi smarkiau ir banga atsirita iki Lietuvos. Nors premjeras užtikrina kad pinigų yra pakankamai, lietuviai nepatiki ir eina pirkti cukraus druskos ir degtuku. Maksimos ištuštėja kaip ir baltarusių prekybos centrai..Krizė prasideda.
Čia to būti negali ar ne? Bet kur garantija? Koks faktorius yra lemiantis ir garantuoja kad toks juodas scenarijus neįvyks? Ar reikia daugiau istorinių pavyzdžių?
kasinskij
2011 spalio 5 at 11:15
Fundamentalus skirtumas tarp Baltarusijos ir Euro zonos pinigų sistemos tas, kad euras, priešingai nuo rublio, paremtas stiprių, konkurencingų ir išsivysčiusių valstybių ekonomikomis.
Nesugebėjimas konkuruoti ir pasiūlyti kažką verto dėmesio mainais į užsienio valiutą – esminė Baltarusijos valiutų krizės priežastis.
Taip, jeigu visi supultų ištraukinėti savo pinigus iš bankų tai sukeltų grandininę reakciją ir likvidumo stygių, bet nematau priežasčių kodėl ECB negalėtų kritinėje situacijoje įjungti stakles.
Sakai, lentynos ištuštėtų – kodėl? Ar pasaulyje trūksta žaliavų? Ar žmogiškųjų išteklių?
Didžioji dalis vartojamų produktų pagaminama pačioje Europos sąjungoje ir be energetinių resursų nieko nereikėtų pirkti iš šalies.
Jeigu paralelę pravedi su Baltarusija tai reikia suprasti esminią valiutos krizės priežastį ir pasekmes. Na neturi Baltarusijos verslas tikrų pinigų (ne rublių), kuriais galėtų atsiskaityti su užsienio partneriais tai ir negali nupirkti žaliavų/produktų į lentynas.
filosoffas
2011 spalio 5 at 22:57
Fundamentalus skirtumas mano nuomone būtu, jei euras būtu susietas su auksu. Tai būtu visai kitas pinigų sistemos modelis.
Kiek aš suprantu ir rublis ir euras yra išleidžiami į apyvarta skolinimo bankams būdu- per pinigų emisijas. Nauji švieži eurai ir rubliai pirmiausia keliauja į bankus, o iš ten visur kitur. Taigi esminio skirtumo tarp pinigų sistemos nėra.
Kad euras paremtas stipriomis Europos sąjungos ekonomikomis tai teisybė, bet sakyčiau tik vadovėlinė teisybė. Kuri Europos sąjungos ekonomika yra stipri? Graikijos,, Ispanijos, Airijos, Portugalijos (iš dalies Lietuvos) ekonomikas nepavadinčiau stipriomis dėl didelių vyriausybių įsiskolinimu. Ar šiuo atveju reikėtu teigti kad euras yra paremtas stipriomis Europos sąjungos valstybių skolomis? Visos Europos šalys yra prasiskolinusios ir tai yra problema.
ECB gali įjungti stakles, bet koks bus efektas? Kaip tai veiks? JAV Federalinis rezervo bankas „įjungė stakles“ ir sukėlė maisto produktu ir žaliavų kainas, ko pasekoje sulaukėm ir „arabų pavasario“.
Lentynos gali ištuštėti dėl atsiskaitymų sutrikimo. Pav tiekėjas atsisakys vežti prekes kol negaus pinigų. Jeigu susvyruos pasitikėjimas euru, tikriausiai bus norima atsiskaityti kažkuo kitu. Jei nebetiki popieriniu pinigu, tai tikriausiai gali sukelti superinfliaciją?
Žaliavų pasauliui trūksta jau dabar. Pavyzdys: per paskutinius 22 metus naftos sudeginta pusė viso sudeginto kiekio. Tai yra tiek kiek deginom nuo 1854 iki 1989 metų. Kaip manai kodėl naftos kaina kylą o gavyba ne? Daugiau rašyt negaliu, gal vėliau pridėsiu. Bet turiu klausimą. Kažkada anksčiau atrodo buvau įdėjęs nuoroda į filmą „Crash course“. Ar žiūrėjai? Butu įdomu sužinot nuomone.
kasinskij
2011 spalio 6 at 16:20
Euras paremtas Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos bei kitomis stipriomis šalimis. Periferinės šalys tam tikras stabdys, bet ne toks galingas, kad galėtų nusverti savo kreditorių ekonomikas.
Taip, teorinis pinigų išleidimo mechanizmas identiškas. Bet rublio padėtis skiriasi nuo euro kaip diena ir naktis.
Rublis kaip valiuta bevertė – Baltarusijai reikia dolerių, kuriais šalis atsiskaito su užsienio partneriais. Kai tik šalies CB persistengia su nauja rublių emisija, taip pas juos ir problemos su valiuta.
Euras tuo tarpu kaip atsiskaitymo priemonė turi žymiai stipresnes pozicijas, be to EZ šalių prekyba didžiąją dalimi vyksta tarpusavy ir dar negana to pažiūrėjus į CB rezervus matyti, kad jis neturi problemų dėl valiutos nepadengimo kitais aktyvais.
O jeigu nušluos nuo žemės paviršiaus valiutas ar jos praras tautos pasitikėjimą – rasime naują atsiskaitymo priemonę. Kad ir ta pačia druska ir duona mainysis pirminėje stadijoje.
O kas liečia žaliavas: nagtos kaina kyla, o gavyba ne, nes:
a) tokioje šalyje kaip Rusija gavybos vietos pasenusius ir į jas neinvestuojama;
b) patiems naftos ekportotojams naudinga aukštesnė kaina.
Juk tie įvairūs tyrimai, ataskaitos apie pasaulines naftos atsargas iš piršto laužti. Niekas nežino ir nelabai gali žinoti kur ten kiek dar liko. O pakurstyti ir palaikyti tinkamą kainą – visada prašome.
Aš suprantu apie ką tu kalbi, bet noriu, kad ir tu suprastum ką aš turiu omeny. Kada į situaciją žiūri panoramiškai – atsiveria visai kiti supratimai :)
Žinok po to kai pasiūlei peržiūrėjau tik ištraukas iš yotube ir pamiršau. Savaitgaliui atkeliu tada žiūrėjimą ir pakomentuosiu ;)
filosoffas
2011 spalio 6 at 20:17
Puikus atsakymas, lauksiu komentaro.
filosoffas
2011 spalio 7 at 8:25
Pamiršau pasakyt kad Youtube dalys ne visada iš eilės eina. Filmas tvarkingai sudėliotas čia:http://www.chrismartenson.com/crashcourse
Rasa
2011 spalio 5 at 0:34
Sutinku su nuomone, jog eurozonai subyrėti nebus leista, nes paprasčiausiai tai niekam nenaudinga. Beje, jei gerai suprantu sistemą, tai šiuo metu automatiškai susikūręs tam tikras valiutos kurso balansas: stipriosios EZ valstybės kompensuoja silpnąsias ir atvirkščiai. Įsivaizduokit, kas būtų žlugus sistemai. Ko būtų verta tokios šalies kaip Graikija valiuta ir kaip nukentėtų stipriųjų šalių (ypač Vokietijos) konkurencingumas turint savo valiutą?
kasinskij
2011 spalio 5 at 11:19
Teisinga išvada, Rasa. Tik norėčiau papildyti:
apie Graikijos valiutos ateitį, išėjus iš euro zonos, mastai teisingai, bet kas liečia Vokietija – šiek tiek klysti.
Vokiečiams ir taip euro kursas užaukštintas, jeigu žiūrėsime ne per euro zonos, o per vien tik Vokietijos fundamentų prizmę. T.y. jeigu ji paliktų EZ ir grįžtų prie markės – stipresnės valiutos, nei šiandieninis euras, ji neturėtų.
Ką Vokietija praras – tai eksporto didžiąją dalį, kuri nuplaukia būtent į euro zonos ir Europos sąjungos šalis. Va šioje vietoje jai ir smogtų nuosavos valiutos turėjimas.
kriptografas
2012 sausio 10 at 23:25
Laba diena. Puikus, iformatyvus puslapis!
Turiu klausimą dėl išėjimo iš krizės, minėtas pavyzdys: išėjai => įvedei nac. valiutą => ją devalvavai => atgavai konkurencingumą bei atidavei skolas.
Nelabai suprantu kaip devalvavus nacionalinę valiutą atiduodamos skolos? (neseniai pradėjau domėtis ekonomika, valstyvbių skolas, valiutu kursais ir pan.)
Gal galėtumėte rekomenduoti kokių nors vadovėlių ar dok. filmų apie ekonomiką ir pan.?
kasinskij
2012 sausio 12 at 11:46
Sveikas, dėkoju už šiltą atsiliepimą.
Šis aprašytas scenarijus gali daug kainuoti.
Įsivaizduok šalį, kurios tiek piliečiai, tiek pati valdžia prisiskolinusi eurais bei doleriais. Norėdami sugrįžti prie nacionalinės valiutos skolos panaikinti jie negali, todėl teks mokėti pagal nustatytą nacionalinės ir užsienio valiutų kursą.
O turint omeny būtinybę devalvuoti naujai įsivestą nacionalinę valiutą skolos našta nominaliai padidės ir užguls šalies pečius: nori grąžinti paskolą, turi nupirkti rinkoje užsienio valiutą, bet dėl savo pinigų devalvavimo ta užsienio valiuta tau brangsta.
Tas brangimas gali privesti prie nekontroliuojamos infliacijos šalies viduje ir finansinio kolapso. Taip trumpai.
O kokiomis kalbomis skaitai, kad žinočiau ką patarti? Kokia būtent ekonomikos sritis domina? Ar bendras vaizdas?
Sudarysiu sąrašą ir patarsiu iš savo varpinės ką vertą pažiūrėti/paskaityti :]
kriptografas
2012 sausio 13 at 11:44
Pagrinde skaitau knygas lietuvių kalba, bet, galėčiau skaityti angliškai ir rusiškai.
Kas liečia ekonomikos sritį, sunku pasakyti. Įdomu tai apie ką Jus kalbate savo bloge, t.y. valstybių įsiskolinimai, krizės, jų problemos, sprendimai.
Iš esmės turbūt domina bendras vaizdas.
Būčiau dėkingas už litertatūros sąrašiuką.
kasinskij
2012 sausio 29 at 19:01
Jeigu tikrai susidomėjai ekonomika ir šią sritį apimančiais dalykais, patarčiau pradžiai pasiskaityti tokias bendro pobūdžio knygas:
[i] N. Ferguson – „Pinigų triumfas“ . Autorius vedžioja skaitytoja po pinigų, finansų ir ekonominės minties istoriją ir ši knyga – puiki įžanga į ekonomikos/finansų mokslą. Pats perskaičiau ne per seniausiai, bet likau sužavėtas.
[ii] tada patarčiau pavartyti mano aprašytą P. Krugman`o knygą „Grįžimas į Didžiąją depresiją“. Taip pat neišdildomą įspūdį ir nemažą žinių bagažą sukrovusi knyga. Gali kreiptis į prof. A. Maldeikienę – komentaruose rašė, kad be problemų galės norintiems paskolinti :]
[iii] ir pabaigai B. Lietaer`o skanėstas „Pinigų ateitis“. Tai euro krikštatėvio ir pinigų mechanizmo pradininko parašyta knyga, kurioje jis skeptiškai vertina euro ir kitų valiutų mechanizmo ateitį bei dalijasi savo įžvalgomis ir tyrimais iš šios srities. Nors knyga rašyta gerokai prieš finansų krizę ir visą suirutę, jo pastebėjimai kaip niekad aktualūs šiandien. Pats dar tik įpusėjau skaityti, bet jau įtraukiau į naudingiausių/mėgstamiausių knygų sąrašą.
Jeigu patiks ir norėsi toliau plėsti savo akiratį – kreipkis. Atversiu savo perskaitytų knygų sąrašą ir parekomenduosiu, nes tų įdomių ir vertų dėmesio knygų tikrai labai daug. Gal net reikės iššlifuoti jau perskaitytų knygų sąrašą ir patalpinti įrašo pavidalu su mini aprašymais.
Dokumentinių filmų kaip tokių pasiūlyti labai daug negaliu, nes nepamenu. Lengviausias būdas – googlinti ir ieškoti aprašymų, rekomendacijų. Internetas pilnas gėrybių, tik reikia norėti jas rasti :] Nemažai egzistuoja dokumentinių filmų apie ištikusią finansų krizę, bet pavadinimų nebeatsimenu. Iš youtube iš atminties patariu peržiūrėti šį filmuką su LT subtitrais apie paskolų bumą ir iš to išplaukusią krizę bei A. Maldeikienės vertingą 2h trukmės seminaro vaizdo įrašą.
Tai tiek žinių šiam kartui ir produktyvaus skaitymo bei žiūrėjimo ;]
cucu
2012 vasario 11 at 19:51
Būtų fain..
nike8
2012 liepos 28 at 6:43
ka jus dar svarstote……viskas aisku kaip diena SUBYRES…..pavasari viena po kitos iseis like salis….trys dar be graikijos iki tol iseis…viena bankrutavus, kita pasitrauks pati….As manau kad ta kuri iseis pirma dar be bankroto, ta salis laimes daugiausia. …Tai galetu buti ir Lietuva
nike8
2012 liepos 28 at 6:49
Visam pasaulyje vergovine sant. Kapitalizmas pats didziausias blogis koks kada buvo zemeje…..tironai ir vergvaldziai, ju nera daug, valdo visos pasaulio vergus-zombius-zmones……..ar daug kas tai supranta? reikalinga pasauline revoliucija….siulau jos pradzios data 2012.09.11 labai gera data tada tironu ir dolerio vergu valstybe JAV nuzude tukstancius savo pilieciu, ir tuo apkaltino Osama Bin Ladena…siais metais nuzude ir ji….O DIEVAS viska mato ir viska zino….JAV bus sunaikinta ugnimi ir vandeniu ir tai bus DIEVO bausme
QKOVfcoqO
2012 spalio 10 at 21:50
172994 234966This sort of in search of get the enhancements made on this special lifestyle and diet, begin your L . a . Shifting the pounds diet solution is really a huge procedure into accesing which typically hope. weight loss 354848