Kas sieja FED`o (JAV centrinio banko) vadovą ir 25-metį taksistą iš Jemeno? O gi tai, kad Pirmojo veiksmai sukėlė Antrojo mirtį… Keistai skamba? Tuojau viską paaiškinsiu.
Sausio 27 dieną Jemene prasidėjo masinės antivyriausybinės demonstracijos, surinkusios daugiau kaip 16 tūkst. žmonių. Kertinis reikalavimas – šalies prezidento atsistatydinimas. O tas degtukas, uždegęs visą šią ugnį, kurį persimetė ir į Jordaniją, Egiptą bei savo eilės laukia Sirija, buvo tas 25-metis taksistas, susideginęs dėl nepajėgumo išmaitinti šeimą. Ir įdomiausia tai, kad visus maištautojus vieniją tas pats lozungas – jie pasisako prieš tolimesnį tautos skurdinimą bei nepakeliamai išaugusias produktų kainas.
Bet Jums iškyla klausimas, kaip tai susiję su FED`u?
Pradėsiu nuo to, kad šalis, per kurias nuvilnijo protestų banga, vienija vienas esminis dalykas: visos jos yra vienos iš didžiausių grūdų importuotojų. Pvz. Egipte kasmet suvartojama apie 14mln. tonų grūdų, iš kurių 7,5mln. tonų importuojama. Tokioje situacijoje šalies ekonomika jautriai reaguoja į situaciją, esančią žaliavų rinkoje. Tai jau tampa socialinių šalies prioritetų, kadangi neturtingų arabų racionas skurdus ir jo didžiąją dalį sudaro būtent duona.
Geriausiai už bet kokius žodžius esamą situaciją paaiškina grafikai. Apačioje įmetu grūdų kainos pokytį per 2010 metus.
Kaip matote, grūdų kaina per metus padvigubėjo. Įdomu, kas gi nulėmė tokį staigų kilimą?
Dalį vasarinio augimo galima paaiškinti stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip Rusijos nepažabojami gaisrai ar potvyniai Amerikoje, kurie ženkliai sumažino derlių ir atitinkamai pasaulinę žaliavų pasiūlą. Bet, mano manymu, tai tik buvo geras pretekstas spekuliantams pasipelnyti ir išpūsti burbulą, kadangi po visų šių įvykių daugelis ekspertų sutiko, kad nuostoliai nėra tokie tragiški, kad grasintų grūdų trūkumu. JAV Žemės Ūkio Ministerija (USDA) prognozuoja, kad 2010-11 sezono derlius bus lygus 644mln. tonoms, kas viso labo 5% mažiau nei praeito sezono. Kalbant apie vartojimą prognuozojamas 10mln. tonų padidėjimas iki 660mln. tonų. O tai savo ruožtu įtakos 76mln. tonų rezervų sumažėjimą, o ne grūdų trūkumą. Vat ir visa skaičių romantika :)
Visas grožis slypi tame, kad lapkričio 4 dieną FED vadovas paskelbė apie antrąjį pinigų politikos švelninimo etapą, kurio esmė paprasta: iki 2011 metų į rinkas įpumpuoti 600mlrd. dolerių, taip sakant palaikyti JAV ekonomikos augimą. Viskas būtų gražu, jeigu šitie pinigai būtų naudojami pagal paskirti, t.y. jie nusėstų namų ūkiuose bei verslo šakose, taip didinant investicijas, vartojimą ir automatiškai stimuliuojant visą ekonomiką. Bet jau visiems ir taip buvo aišku, kad to neįvyks. Kam bankams skolinti tas lėšas už mažas palūkanas nepatikimiems ir dar netvirtai stovintiems klientams, kai jie ir taip stipriai nudegė per šią finansų krizę? Juk yra kur kas pelningesnis ir saugesnis šių milijardų panaudojimas – investavimas į finansinius aktyvus, tokius kaip akcijos, žaliavos ir pan. Viskas vyksta taip: FEDas superka JAV iždo obligacijas iš investuotojų, kurių didžioji dalis bankai (taip monetarizuojant JAV skolą) – tie savo ruožtu už gautus pinigus ieško visko, kas duotų didesnę grąžą ir papildytų jų kišenes. Taip spekuliantai/investuotojai/bankai ir perka kas papuola už tuos dolerius: akcijas, išvestinius instrumentus, žaliavas, didesnės grąžos valiutas ir t.t. O tokie pinigai savaime aišku be pėdsako nenusėda rinkose, štai ir matome beprecedentinį visų įmanomų aktyvų pūtimąsi. Ir šis pūtimasis jau prasidėjęs gerokai anksčiau nei eiliniai spekuliantai ir visuomenė sužinojo, apie tą stimuliacinį paketą ir jo mastą. Beje, tai juk jau antras toks paketas, jeigu turint omenyje ir pirmąjį, tai į rinkas vien tik oficialiai įpumpuota virš 1,5trl. naujai atspausdintų dolerių.
Šiek tiek nukrypau nuo temos, bet norėčiau pateikti savo nuomonę, kokią naudą gauna JAV iš viso to. Visų pirmą, dalinai sumažėja spaudimas gigantiškai JAV skolai, kuri šiais mėnesiais pasieks ribą, kurią įstatymai draudžia peržengti (virš 14 trilijonų dolerių). Antra, per silpnėjantį dolerį (nes tas paketas paprasčiausiai prilygsta naujų pinigų spausdinimui, kas nuvertina valiutą) subsidijuojami šalies eksportuotojai, kas gal ir mažiau akivaizdu, bet, manau labai svarbu, per pasaulyje sukeltą infliaciją daromas spaudimas Kinijai, kadangi norint pažaboti kainų augimą ir išvengti neramumų jai teks griežtinti pinigų politiką ir tai anksčiau ar vėliau prives prie juanio stiprinimo. Bet tai galioja ir kitoms šalims.
Va taip lengva ranka JAV centrinio banko vadovai privertė mus visus, viso pasaulio vartotojus, savo išlaidas kurui bei maistui padidinti kai kur net dvigubai, o išsivysčiusiose šalyse sukėlė visuotinius neramumus ir nepasitenkinimą. Bet reikia turėti omenyje ir viso to priežastis, nes tik tokia šalis kaip Kinija su savo didžiausiais pasaulyje pinigų rezervais, galėtų subsidijuoti kurį laiką kainų augimą, taip remdama gyventojus, o jei nepajėgia, tas rizikuoja būti nuverstas ir apkaltintas tuo, kuo nėra kaltas. Taigi, prieš sutinkant sudalyvauti dabar plintančioje akcijoje nepilkime degalus kai kuriose degalinėse, susimąstykime, ar tai tikrai padės ir ar teisingoje vietoje rengiamos akcijos ;)
Ir pabaigai nenorint jums mesti visų maistinių žaliavų bei energetinių resursų grafikus įmesiu bendrą Reuters žaliavų indeksą. Jeigu norite vaizdžiai pažiūrėti kaip brangsta atskiros žaliavos, galite apsilankyti štai čia: http://finviz.com/futures_charts.ashx?p=d1
Na gerai, dar ir įdomumo dėlei įmesiu 2007-2010 metų laikotarpio naftos grafiką, kurios kainą jau įveikė pusiaukelį iki visų laikų rekordo :)
Reziume tokia: Bernanke nepailstamas vis dirba ir dirba netausodamas nei savęs, nei vargšo savo sraigtasparnio ;D
JAV centrinis bankas VS pasaulis,
Diman
2011 vasario 3 at 9:38
Įdomi įžvalga. O yra kokių nors instrumentų pasaulinėje ekonomikoje, kuriais būtų įmanoma priešintis tokiai JAV politikai? Ar jie daro ką nori, o visi turi kentėti dėl pasėkmių?
kasinskij
2011 vasario 3 at 11:30
Na tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet dabar tas eskaluojamas nuo 2010 metų rugsėjo „valiutų karas“ ir yra savotiškas pasipriešinimas vykdomai JAV politikai. Bet reikėtų pažymėti, kad kovojama būtent dėl mažesnio nacionalinės valiutos kurso taip remiant savus eksportuotojus ir automatiškai gaivinant ūkį. Geras to pvz. Vokietija: laidojo laidojo visi tą eurozoną, o antra po Kinijos eksportuotoja Vokietija augo nematytais tempais silpno euro dėka. Nedarbas mažesnis nei buvo prieš krizę, ekonomika auga didžiausiais tempais nuo jos susivienijimo, vartotojų nuotaikos gerėja, atlyginimai didėja. Štai ką gali silpna valiuta, ir tuo skatinti ūkį bando visos šalis, taip konkuruojant tarpusavy ir vykdoma monetarine (pinigų) politika paprasčiausiai sukelia ažiotažą finansų rinkose, nes tam įpustam karštam kapitalui reikia kažkur nusėsti.
O didžiausia atsvara JAV politikai būtų dolerio, kaip rezervinės valiutos, statuso panaikinimas. Kas nuosekliai ir vykdoma pasirašant tarpvalstybinius susitarimus dėl atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis taip bandant palaipsniui iš pasaulio rinkų išstumti dolerį. Gera atsvara jam būtų euras, bet imant jam nepaliaujamai stiprėti kaskart atsiranda kokia kiaulystė, kurį numuša iki nulio pasitikėjimą šia valiuta. Ir savaime aišku ne be JAV įsikišimo. Bus laiko parašysiu įrašą gal ir šia tema jeigu įdomu.
Trumpiau tariant kol doleris pasaulinė valiuta, tol JAV gali valdyti padėtį, nes pakol kas kuo jį pakeisti nėra. Bet viskam yra savo ribos, tiesiog juokas ima skaitant analitikų iš JAV plepalus kokia tragiška padėtis eurozonos periferinėse valstybėse, kai tuo tarpu pas juos ne ką geriau. Nežinau kiek dar bus toleruojamas toks JAV įsiskolinimas, nes pvz. Kinija, didžiausia šios skolos turėtoja, esant galimybei nusikrato tuo „gėriu“ ir diversifikoja savo rezervus, taip įpučiant į rinką perteklines JAV obligacijas ir automatiškai padidinant jos skolinimosi kaštus, t.y. palūkanas.
Emmm, ir vėl aš nukrypau turbūt nuo tavo klausimo esmės ir per daug įsiplėčiau, taigi jeigu į kažkurią klausimo dalį neatsakiau klausk dar kartą. Taip jau būna kai įsijaučiu į kažkurią temą, minčių daug, rašant vieną užkabini kitą, tada dar kitą ir pasaka be galo, jovalas galiausiai gaunasi :)
qwak
2011 vasario 3 at 19:04
Nebloga apžvalga , tačiau asmeniškai manau , kad šuo pakastas kitur . Manau pagrindinis Fed tikslas kontroliuoti Europą bei „pavogti“ Europos kapitalą(pinigus , investicijas ) pas save , nes kažkiek jau pradeda Jav valstybės modelis kaip svajonių valstybė braškėti. Per Tunisą ir Egiptą eina dujų ir naftos vamzdynai į Europą . Nuvertus Tuniso ir Egipto prezidentus ir pastačius savus būtų lengvai kontroliuoti Europą ypač žiemą . O kai tik blogai Europai tuo geriau Jav nes investuotojai žiūrės į Jav kaip i saugią vietą savo pinigams . Juk apie JAV mažai kas kalbą kaip ten blogai o vat Europoje tai visoms valstybėms bankrotai ateina , eurui kaput , Europos bankai bankrutuoja ir taip toliau . Spėju sekanti valstybė bus dar viena naudingųjų išteklių turėtoja – Alžyras . Aišku to gali ir nebūti jei Alžyro prezidentas sutiks su Jav pozicija .
kasinskij
2011 vasario 3 at 20:00
Kalbi apie Sueco kanalą? Taip, tai viena svarbiausiu naftos gabenimo arterijų pasaulyje, kas dėl dujų tai nežinau. Bet esmė, kad per Egiptą nafta teka ne tik į Europą, bet ir į tą pačią JAV. Mano nuomone šiuo svertu amerikonai pasinaudoti negalėtų ir tai didelės įtakos Europai nepadarytų, kadangi ji turi nemažai tiekimo alternatyvų tiek iš skandinavų, tiek iš rusų, tiek ir Kaukazo šalių. O kas dėl savų, tai dabartinis Egipto prezidentas geriausias JAV sąjungininkas regione po Izraelio, o kaip šios revoliucijos išsirutulios ir ar vietoje tavo vardinamų savų neateis į valdžią kokie radikalai ekstremistai štai kur klausimas. O tada būtų linksma, ypač Izraeliui :)
Kas liečia JAV ir Europos dvikova tai atsakant į Diman klausimą kaip ir išsakiau savo nuomonę, kuri panaši į tavo ;)
Šiuo metu reikia ieškoti sąlyčio tašku tarp šių Vakarų regionų, t.y. JAV ir Europos, tam, kad būtų atsvara didėjančiai Azijos galiai. Beje, va kur galima pakapstyti ieškant samokslo teorijų :) IMHO
qwak
2011 vasario 3 at 23:58
Per Sueco kanalą pagrinde nafta transportuojama į Europą o į JAV daugiau iš Kuveito bei S.Arabijos , todėl jiems nereikia plaukti per Suecą . Pasak ekspertų, jei Sueco kanalą uždarytų, naftos Europos perdirbimo gamykloms tektų laukti dviem savaitėmis ilgiau. Aišku ekspertais aklai neverta tikėti . Žvelgiant atgal į istoriją per Sueco krizę berods 1956 ar 1957 tai Europai pritrūko naftos , na bet dabar ne 19xx .
Diman
2011 vasario 4 at 6:00
Na tapo kiek aiškiau :). Seksiu tolesnius įrašus – apie tokius dalykus reikia turėti bent jau subjektyvų supratimą :)).
kasinskij
2011 vasario 4 at 12:01
Diman malonu, busi vienas iš pirmųjų nuolatinių skaitytojų ir pirmas blogo draugų tarpe ;)
qwak, o per kur S. Arabija eksportuoja savo išgaunamą naftą ? Man atrodo, kad didžioji dalis taipogi teka per Sueco kanalą. Nors bendrai JAV turi puikiausia alternatyvą, gal apie ją ir kalbi? Persų įlankoje yra toks sąsiauris, dabar tiksliai pavadinimo nepasakysiu, bet esmė, kad po invazijos į Iraką JAV perėmė jo kontrolę, o per jį iki krizės tekėjo apie 40% pasaulio naftos, kokia dabar padėtis nežinau. Bus laiko pasidomėsiu plačiau, o gal pats turi kokią nuorodą į šaltinį šiuo klausimu ?
P.S. va radau ir pavadinimą, Ormuzo , jeigu rusiškai skaitai geras straipsnis su skaičiais, tik rašytas kaip suprantu 2008 metais http://i-r-p.ru/page/stream-exchange/index-18908.html
dankans
2011 vasario 10 at 18:21
Smalsumo dėlei – o pagalvoji kas būtų jei FEDas nebūtų vykdęs savo QE? Ta prasme kokioj ekonomikos būklėj būtumėm dabar?
O turint omeny maisto kainas – nemanai, kad didelę dalį kainų augimo sudaro sparčiai auganti paklausa iš emerging markets šalių?
kasinskij
2011 vasario 11 at 20:08
Hm, manai didžiulės įtakos JAV ekonomikai turėjo tas QE? Rinkoms taip, kaip matome milžinišką įtaką turėjo, nes jau raliavo po pirmų spekuliacijų dėl galimo QE. Bet iš esmės tie pinigai realios ekonomikos nepasiekia, nes jeigu pažiūrėti ūkio subjektų kreditavimą tai jis nedžiugina, jei paimti bendrą tendenciją. Gal dar per anksti? Gal. Bet visa esmė, kad tas QE padarė įtaka tik žmonių (ir investuotojų) psichologijai, bet ne žmonių (be investuotojų) piniginei. Nebūtų QE tai realūs šansai būtų rinkų staigiems kritimams, ką matėme vasara, bet į kai tai išsirutuliotų galima tik spėlioti. Pačios įmonės sėdi ant grinųjų pinigų didžiulio maišo ir be QE, tik nenukreipia bijant antros recesijos. Gal ir tavo tiesa, ta žalia spalva ir euforija rinkose veikia ir kitus, su tuo nesusijusius individus.
Aišku svariai prisideda ir auganti populiacija bei sparčiai didėjanti vidurinioji klasė tokioje šalyje kaip Kinija, bet poste išvardyta statistika, pateikta JAV Žemės Ūkio Ministerijos, leidžia abejoti, kad tai galėtų sukelti tokį kainų šuolį. Na bet gamtos stihijos, augantis vartojimas, mano išvardytas balius fin. ir žaliavų rinkose – geras kokteilis gaunasi :)
dankans
2011 vasario 11 at 20:41
Kažin ar tos įmonės jau tokius saving’us turi, kad maišais skaičiuotų. :) Juolab, kad dabar viskas raliuoja, ekonomikos perspektyvos gražėjo, tai nafik tuos maišus laikyt? :) Juolab, kad FEDas sugebėjo vėl M3 augimą užsukt ir vėl private sector galės vartot į skolą…
Don’t get me wrong, aš FEDo nemėgstu ir neprijaučiu jo politikai, bet kaltint QE dėl maisto kainų augimo – biški naivoka. Kaip ir sakei – kaltas kokteilis, o QE yra tik vienas iš ingridientų ir nemanau, kad pagrindinis. :)
greitas kreditas
2011 liepos 2 at 22:56
Bet iš vienos pusės ir pats pasaulis „užlipo“ ant šio grėblio tai yra skolindamas JAV Belekiek pinigų ir antra padarydamas dolerį – pasaulio valiutas.
Batai
2011 rugsėjo 20 at 17:40
Atrodo gręsia dar viena…