Turbūt jau visi spėjo susipažinti su šiurpinančiais vaizdais iš stichinių nelaimių kamuojamos Japonijos. Iš tiesų, ją talžo nevaikiškai. Šis žemės drebėjimas, sukėlęs siaubingą cunamį, vienas didžiausių žmonijos istorijoje (susipažinti su jų statistika galite čia)

Situacija iki šiol išlieka ganėtinai įtempta, nes virpesiai gali kartotis. Be to dar keturios atominės, išsidėsčiusios pakrantėje …. Kad tik neįvyktų antrasis Černobilis….

Spauskite čia ir pamatysite palydovines nuotraukas vietovių prieš ir po katastrofos. Vaizdas kraupus.

Apačioje žemėlapis su įvykusių drebėjimų epicentrais. Geltonai pažymėtas tas pražūtingasis, sukėlęs cunamį, o raudonai – dešimtis drėbtelėjimų, sekusių po jo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kraupu. Nuostoliai visam Japonijos ūkiui bus milžiniški. Vien tik 1995m. Kobe žemės drebėjimas šaliai kainavo ~100mlrd. dolerių, o dabartiniai įvykiai sukėlė kur kas didesnius padarinius. Preliminariais skaičiavimais vien tik draudimo išmokos gali siekti 30mlrd. dolerių.

Šiuo metu sunku įvertinti galimą žalą ūkiui, bet kad tai milžiniškas smūgis ir taip vos kvėpuojančiai Japonijos ekonomikai – faktas. Vos dieną prieš šį įvykį, šalies statistikos departamentas paskelbė patikslintus BVP duomenis už 2010m. IV  ketv. – Japonijos ekonomika, po penkis ketv. tęsusio augimo, – krito, ir krito ganėtinai smarkiai.

 

 

 

 

 

 

 

 

Kritimas laukia ir artimiausius ketvirčius.

Likviduoti katastrofos padarinius, krentančio BVP ir finansų rinkų fone, bus ganėtinai sudėtinga, nes  bus keblu rasti finansavimą: centrinės valdžios skola ir taip siekia visų laikų antirekordą – 193.7% nuo BVP. Laimei deficitas didžiąja dalimi finansuojamas vidiniais šalies ištekliais ir mažiau priklausomas nuo išorės rinkų padėties. O rinkas tai sukrės, ir sukrės, mano manymu, ganėtinai stipriai.

Visų pirmą draudimo rinką: draudikams žūtbūt reikės ieškoti išteklių skylėms biudžetuose lopyti, kas išprovokuos likvidžiausių aktyvų – akcijų, obligacijų ir t.t. – išpardavimą bei nuožmų kursų kritimą. Ką jau galėjome matyti ir penktadienį.

Be to, stichija sutrikdė didžiausių Japonijos automagnatų darbą – Toyota Motor Corporation, Honda Motor, Nissan Motor. Jie šeštadienį paskelbė apie laikiną darbų užšaldimą: Toyota uždaro visų 12 gamyklų, Nissan – trijų, o Honda – dviejų gamyklų darbus. Po jų pareiškimus apie nutraukiamus darbus paskelbė ir tokie pasauliniai milžinai kaip Sony, Fujitsu ir pan. Žmonės be darbo lieka nežinia kuriam laikotarpiui. Bet koks ten darbas galvoje, kai nėra net stogo virš galvos…. Gerai, kad bent sostinę drebėjimas nestipriai palietė – joje sukuriama ~20% BVP.

Po paskutinio panašaus galingumo žemės drebėjimo 1995m. Japonijos akcijų rinka nuožmiai krito, netekusi vien per pusmetį 25% vertės. Bet po to sekė ne kuo staigesnis kilimas, kurį paaiškinti galima būtų taip:

• padarinių likvidavimui sukuriamos naujos darbo vietos,
• pramonė gauna milžiniškus užsakymus,
• Vyriausybė meta milžiniškus pinigus į ekonomiką kompensacijų ir paramos išmokų pavidale ir t.t.,
• kas stimuliuoja ūkio bei verslo augimą smukusios palyginamosios bazės fone, o tai atgaivina merdinčią rinką.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Japonijos akcijų biržos indeksas (1995m.)               Japonijos jenos indeksas (1-1995m.)

Su akcijų rinka man daugmaž aišku, bet kas liečia valiutų rinką ir Japonijos jeną, tai penktadienį galėjome stebėti, iš pirmo žvilgsnio ganėtinai keistą reginį: vietoj to, kad po naujienų valiuta kristų, ji strimgalviais šovė į viršų. Kas per cirkai pagalvojau?

Tai katastrofos fone atrodė įtartina, bet vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tai BOJ (Japonijos centrinis bankas) vykdė intervenciją valiutų rinkoje.?¿   Jeigu tai, tiesa, nelabai suprantu kam to reikėjo?

Juk jau ilgą laiką eksportuotojai skundžiasi stipria valiuta ir 2010m. vasarą BOJ net teko įsikišti į rinką, kad bent trumpam numušti jenos kursą kitų valiutų atžvilgiu.

Tada pažiūrėjau į 1995m. USD/JPY valiutų grafiką (jis patalpintas šiek tiek aukščiau) ir pamačiau analogišką šiai dienai situaciją , t.y. po Kobes drebėjimo Japonijos valiuta apie pusmetį stiprėjo dolerio atžvilgiu.

Be to matyti puiki koreliacija tarp JPY ir NIKKEI indeksų: indeksui krentant valiuta stiprėjo ir atvirkščiai. Šiam tų metų reiškiniui taip pat radau, manau, logišką paaiškinimą, kurį tuojau išdėstysiu.

Taigi, susimąsčiau, kodėl Japonijos valiuta stichinės nelaimės akivaizdoje turėtų, kaip maniau iki šiol, silpnėti, o ne atvirkščiai?

Na nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisi rajonai, pramoninės zonos, it kortų nameliai krito namai ir etc. Rėmiausi prielaida, kad centrinis bankas bus priverstas spausdinti naujus popiergalius padarinių finansavimui, taip numušant jenos vertę. Bet tai, tik prielaida neatitinkanti šiandieninės tikrovės.

Ką ir kada sumąstys BOJ nežinau, bet kad dabar japonams atstatomiesiems darbams reikės grynųjų, tai faktas. Grynieji, bent jau trumpuoju laikotarpiu, bus siurbiami iš rinkų, taip didinant jenos paklausą ir mažinant jų pasiūlą.  Parduodami finansiniai aktyvai, nominuoti jenomis, taipogi prisidės prie valiutos stiprėjimo. Ne veltui taip gražiai koreliuoja viršuje aprašyti JPY ir NIKKEI 225 indeksai – žmonės atsikrato akcijų, obligacijų, išima pinigus iš depozitų, taip numušdami jų vertę ir keldami pačios valiutos kursą. Elementarus pasiūlos/paklausos dėsnis.

Reikia stebėti Japonijos centrinio banko veiksmus ir laukti tolimesnių jo sprendimų, o jeigu jis taip ir nenuspręs naujai spausdinti pinigus, galime ir toliau matyti jenos kilimą ir likusių rinkų kritimą. Bet labiau vis dėlto linkstu prie nuomonės, kad BOJ praplės skatinamąsias priemones ir įlies į rinkas daugiau likvidumo, kadangi Japonijos valdžios finansinė padėtis ir taip tragiška: be skolos ir stagnuojančio ūkio/mažėjančio mokesčių surinkimo, juos kamuoja ~10%  biudžeto deficitas.

Japonų tautai nuoširdžiausia užuojauta, o mums – priminimas, kad prieš gamtą mes bejėgiai. Vaizdelis kaip po atominio karo:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ištisus laivus kaip popieriaus lapus mėtė ant namų stogų….. Daugiau nuotraukų rasite čia.

Japonijos katastrofa ir rinkų atsakas, 10.4 out of 10 based on 7 ratings